Agurkai
Agurkai – moliūginių šeimos žolinis augalas. Agurkai kilę iš tolimosios Indijos, kur buvo auginami jau keletą tūkstančių metų prieš Kristų.
Agurkuose yra 95-97 proc. vandens, 0,7 proc. baltymų, 2,5 proc. cukraus, taip pat mineralinių druskų, ląstelienos, vitaminų, fermentų, eterinių aliejų.
Visos naudingosios medžiagos yra ištirpusios sultyse, kurias organizmas greitai pasisavina. Agurkams aromatą suteikia eteriniai aliejai.
Agurkas – mažiausiai kaloringa daržovė, bet joje yra daug žmogaus organizmui svarbių mineralinių medžiagų ir mikroelementų: vario, cinko, geležies, jodo, mangano, floro. Mūsų organizmui šie elementai yra labai svarbūs, nes geležis, varis ir cinkas dalyvauja kraujo gamyboje, kalis padeda išskirti natrio chloridą ir vandenį, gerina širdies ir raumenų veiklą. Dėl mažo kaloringumo agurkai rekomenduojami valgyti besilaikantiems dietos.
Agurkai valgomi švieži, marinuoti, rauginti, iš jų gaminamos salotos, mišrainės, jie valgomi kaip garnyras prie įvairiausių mėsos, žuvies patiekalų. Net nedidelė agurkų porcija labai pagerina mėsos bei žuvies patiekalų skonį ir pasisavinimą. Švieži agurkai dažniausiai valgomi jauni, neperaugę, nes jie yra skanesni ir maistingesni. Maži, 3-5 cm ilgio agurkiukai, vadinami kornišonais, naudojami marinuoti. Kornišonai tinka padažams pagardinti, patiekalams papuošti. Į salotas, mišraines dedami ilgesni nei 12 cm agurkai, rauginimui tinka 10-15 cm, konservuoti – 6-10 cm ilgio agurkai.
Agurkai pasižymi gydomosiomis savybėmis. Švieži agurkai gerina apetitą, padeda geriau pasisavinti riebalus ir baltymus, o rauginti bei marinuoti sukelia ypač stiprią virškinimo liaukų sekreciją. Švieži agurkai skatina šlapimo ir tulžies išsiskyrimą, todėl tinka esant pabrinkimams. Sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis, patartina gerti grynas arba sumaišytas su medumi agurkų sultis. Liaudies medicinoje šviežių agurkų sultis vartoja kaip raminamuosius ir skausmą malšinamuosius vaistus nuo skrandžio ir žarnyno dieglių. Uždėjus ant kaktos žalių agurkų žievelių, sumažėja galvos skausmai. Agurkai efektyviai gydo vidurių užkietėjimą.
Agurkai nuo seno vartojami kosmetikoje, nes balina odą, sutraukia poras, lygina raukšles.
Atsitiktiniai receptai su nuotraukomis
Lengvos ir skanios vištienos krūtinėlės salotos su avokadu, obuoliais bei salotų lapais.
Vištienos kepsneliai su žemės riešutais. Vištienos krūtinėlės kepsneliai paniruoti smulkintais žemės riešutais.
Kokteilis Tropikana. Gaivus kokteilis su mango ir kivi vaisiais bei ananasų sultimis.
Ekstra nuorodos
Populiariausi receptai su nuotraukomis
- Tortas Napoleonas (43)
- Tortas Medutis (27)
- Plovas su kiauliena (16)
- Čenachai (čenakai) (10)
- Varškėtukai (21)
- Sausainiai Sveikuoliai (14)
- Kepti varškėčiai (5)
- Lietiniai blynai su mėsa (9)
- Pyragas su sausainiais ir varške (7)
- Morenginis tortas "Griuvėsiai" (14)
- Varškės tortas (2)
- Maskarponės sūrio tortas su braškėmis (10)
- Kėdainių blynai (6)
- Naminiai saldainiai "Rafaello" (6)
- Netikras zuikis (3)
- Šnicelis (3)
- Varškės pyragas Draugystė (4)
- Žemaičių blynai (8)
- Irisų tinginys (3)
- Varškės apkepas su razinomis (1)
Verta žinoti
- Jei kepdami žuvį į keptuvę įdėsite kelis griežinėlius citrinos, jie sugers žuvies kvapą.
- Virtos bulvės bus skanesnės, jei joms verdant, į vandenį įmesite svogūno galvutę arba keletą skiltelių česnako.
- Kepamos morkos gražiai paruduos, jei į riebalus įbersite truputį cukraus.
- Pjaustyti daržoves geriau ant porcelianinės arba plastikinės lentelės, nes medis sugeria daug vertingų medžiagų.
- Kepta žuvis bus ypač skani, jei prieš kepimą ją pamirkysite piene, po to apvoliosite miltuose ir tada dėsite į įkaitintą aliejų.
- Kad svogūnai ir porai nebūtų tokie aštrūs, juos sudėkite į sietelį ir perpilkite verdančiu vandeniu arba 3 min. palaikykite pasūdytame ir pasaldintame verdančiame vandenyje, paskui nuvarvinkite.
- Vanduo į visus troškinamus patiekalus pilamas ne šaltas, o tiktai verdantis.
- Verdant burokėliuose liks daugiau vitaminų, jei juos virsite pasūdytame vandenyje.


