patiekalu-receptai.lt - patiekalai, maisto patiekalų receptai su nuotraukomis, patiekalų ingredientai, sudėtinės dalys, aprašymai, naujausi patiekalų receptai.

Bulvės

bulves1 Bulvės - bulvinių šeimos vienmečiai žoliniai, gumbus auginantys augalai. Antžeminis stiebas žalias, šakotas, su negausiais prigludusiais plaukeliais. Lapai pertrauktinai poromis plunksniški. Žiedai po 10-20 susitelkę į viršūninius žiedynus.

Vainikėlis baltas, violetinis, rausvas. Uoga stambi, žalia, su daugeliu sėklų kiekviename lizde. Žydi birželio - rugpjūčio mėn. Apatinė stiebo dalis su požeminėmis palaipomis, ant kurių susidaro įvairaus pavidalo ir spalvos stambūs stiebagumbiai (bulvės).
bulves Bulvės, kaip kultūrinis augalas, pradėtos auginti Pietų Amerikoje prieš 15 tūkst. metų. Europoje apie šį augalą negirdėjo iki XV a. 1492 m. Kristupas Kolumbas supažindino europiečius su tabaku ir tuo metu egzotiško augalo bulvės gumbais. Labai greitai bulvės paplito po visą pasaulį ir garavo tiek dvarininko, tiek valstiečio lėkštėje. Į Lietuvą bulvės pateko Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Augusto III (1696-1763) laikais. Dabar mūsų šalyje bulvės auginamos beveik visur.
Bulvių gumbuose gausu įvairių maisto medžiagų, todėl ne veltui bulvės vadinamos antrąja mūsų duona. Kadangi išvesta daugybė bulvių rūšių, šakniagumbių sudėtis šiek tiek skiriasi. Tačiau apie 75-80 proc. šviežio gumbo sudaro vanduo. Sausos medžiagos pagrindas - krakmolas. Jo bulvėse randama apie 18 - 20 proc. Bulvės turtingos vitaminų B2, B6, B9, PP, K, E, C. Suvalgęs 200 g bulvių, žmogus gauna pusę kasdienės C vitamino normos. Bulvė yra geras įvairių mineralų (kalio, fosforo, kalcio, geležies, magnio ir kt.), organinių rūgščių ir karotino - pigmento, kuris aprūpina organizmą vitaminu A, šaltinis. 100 gramų ką tik iškastų bulvių yra apie 20 ml askorbo rūgšties, tai sudaro apie 1/3 šio vitamino paros normos. Kalio bulvėse yra 1,5 – 2 kartus daugiau negu kitose daržovėse ar vaisiuose, kuris neleidžia audiniuose kauptis skysčiams. Bulvėse yra jodo, kuris labai svarbaus skydliaukei.
Žaliose augalo dalyse ir pažaliavusiuose gumbuose yra iki 0,07% nuodingo alkaloido solanino, todėl vartoti labai sudygusius ir pažaliavusius gumbus pavojinga. Pavasarį ir vasarą po bulvių odele susikaupia daug solanino, todėl bulves reikia lupti storiau. Suvalgius bulvių su dideliu kiekiu solanino, gerklėje darosi kartu ir ją peršti, ima pykinti, pradedama viduriuoti, ima dažniau plakti širdis, atsiranda dusulys, traukuliai, o labai sunkiais atvejais netenkama sąmonės. Dideli solanino kiekiai ardo kraujo eritrocitus ir slopina nervų sistemą. Reikia skubiai kviesti medicininę pagalbą.
Apie gydomąsias bulvių savybes žmonės žinojo jau seniai. Bulvėmis gydomi uždegimai, žaizdos, jos skatina šlapimo išsiskyrimą. Bulvių sultys yra puiki organizmą stiprinanti priemonė. Sultyse esančios kalio druskos padeda pasišalinti iš organizmo šlakams. Kalis normalizuoja širdies raumens veiklą, todėl bulvės yra puikus vaistas širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms gydyti. Bulvių sultys reguliuoja žarnyno veiklą, malšina skrandžio ir žarnyno skausmus, stabdo vėmimą, gydo opas. Bulvių sunką tinka gerti sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, gastritu, kai padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, esant užkietėjusiems viduriams. Rekomenduojama gerti po pusę stiklinės 2 - 3 kartus per dieną 30 - 40 min. prieš valgį.
Kosmetologai siūlo dėti maitinamąsias bulvių kaukes, kurios tinka labai sausai arba saulės nudegintai veido odai.
Iš bulvių gaminami įvairiausi patiekalai: cepelinai, bulviniai vėdarai, bulviniai blynai, jos dedamos į salotas, mišraines, sriubas. 100 gramų bulvių visiškai pakanka visavertei mitybai, bet ne visi jų gaminimo būdai naudingi. Keptos bulvės praranda daugiausia naudingų medžiagų, be to, kepant kaupiasi kancerogeninės medžiagos - pirmiausia akrilamidas. Bulves geriausia virti, pageidautina garuose ir su lupenomis, nes šių daržovių odelėje yra labai daug naudingų medžiagų, taip pat fermentų, padedančių organizmui pasisavinti krakmolą. Kuo trumpiau verdamos bulvės, tuo daugiau naudingų medžiagų jose išlieka, todėl dėti virti šias daržoves reikia į nedidelį jau užvirusio vandens kiekį. Šaltame vandenyje nuluptų bulvių išvis geriau nelaikyti, nes suyra vitaminai.
Bulvės už daugelį kitų daržovių kaloringesnės kelis kartus, todėl jomis negalima piktnaudžiauti. Patariama bulvių patiekalus kaitalioti su kokiu nors kitokiu augaliniu maistu.

Atsitiktiniai receptai su nuotraukomis

riesutiniai saldainiai su sokoladu
Riešutiniai saldainiai su šokoladu
Riešutiniai saldainiai su šokoladu. Saldainiai iš graikiškų riešutų, sausainių, cukraus, medaus, sviesto, šokolado. Receptas su nuotraukomis.
lasisos saslikai su paprika
Lašišos šašlykai su paprika
Marinuotos lašišos šašlykai ant iešmukų su paprika ir svogūnų žiedais.
silke su saulegrazomis ir dziovintomis slyvomis
Silkė su saulėgrąžomis ir džiovintomis slyvomis
Silkė su saulėgrąžomis, džiovintomis slyvomis, kepintais svogūnais ir morkomis.
pekino aviena
Pekino aviena
Pekino aviena. Pamarinuotos ir pakepintos avienos juostelės su kepinta paprika, svogūnais, česnakais, imbieru.

Ekstra nuorodos

Populiariausi receptai su nuotraukomis

Verta žinoti

  • Verdant daržoves, daugiau vitaminų išlaikysite virdami trumpai ant stiprios ugnies, nei ilgai ant silpnos.
  • Kad kotletai būtų minkštesni, į faršą įdėkite šaukštą grietinės, sutarkuotą bulvę.
  • Jaučio kepenis prieš gaminimą rekomenduojama pamirkyti piene, tada jos bus minkštesnės ir skanesnės.
  • Atpjauta svogūno puselė neišdžiūs, jei prieš dedami į šaldytuvą, patepsite ją sviestu ir padėsite ant druska pabarstytos lėkštutės.
  • Kad burokėliai neprarastų raudonumo, į verdantį vandenį įpilkite truputį acto arba įberkite šiek tiek citrinos rūgšties.
  • Kepta žuvis bus ypač skani, jei prieš kepimą ją pamirkysite piene, po to apvoliosite miltuose ir tada dėsite į įkaitintą aliejų.
  • Nuluptų burokėlių ir nuskustų morkų nelaikykite atvirame inde, nes suyra vitaminas C.
  • Kad varškės masė būtų puresnė, įdėkite virtų sugrūstų bulvių, išplaktų kiaušinių trynių arba baltymų.

Naujausi komentarai

Olga
Be galo geras receptas. Vertas demesio! Nuo visos seimos 10 balu Šypsena
Edita
Tortas labai skanus,tik biskvitas pagal recepta nesigavo. Labai jau daug miltu. Isejo ne tirstas, o birus. Net dejau maziau miltu, taciau vistiek nesigavo toks koks turetu buti. Tada radau iseiti ir pati kepiau kitoki biskvita pagal Kursenu vyniotinio recepta. Tada tortas gavosi puikus  Mirktelti
Oksana
Ir as pameginau, labai skanius  Šypsena  Myliu
Vida
Šventinę agurkinę verdu būtinai su inkstais. Pastaruosius prieš dedant į bendrą katilą būtinai 3 kartus paverdu kas kart švariame  vandenyje po 10-15 min., kad iš jų išeitų šlapalas (nesibjaurėkite). Po to perpjaunu pusiau ir išimu baltą vidurį. Nuvirtus inkstus tvarkau iš kart kai jie truputį atvėsta. Tada supjaustau nedideliais kubeliais ir beriu į sriubą kartu su agurkais, ir dar paverdu apie 5-10 min. Aišku, verdant inkstus pasklinda nemalonus kvapas, todėl geriau virtuvės duris laikyti uždarytas ir prasiverti langą.
Juozapota
Darau iš luptų virtų bulvių pusė vidutinio puodo, dedu 2 kiaušinius, 3 didelius nenubrauktus šaukštus baltų miltų, krakmolo nededu. Įdarui - 1 kg gabalas kiaulės kumpio be odos, virtas, sumaltas per didelį sieta mėsmale, per tą pačią mėsmalę permalu žalią svogūną, dedu pipirų, druskos, 1 kiaušinį, 1 didelį šaukštą miltų.