Figos

Figa (figmedis, inžyras) - tai vienas iš seniausių kultūrinių augalų pasaulyje, kilęs iš Azijos. Figa - šilkmedinių šeimos medis, išsikerojusiu vainiku ir stambiais lapais. Žiedai susitelkę žiedynais, iš kurių išauga sudėtiniai rutuliški, kriaušiški arba plokšti vaisiai su daugybe smulkių sėklyčių.

Figos turi kietoką luobelę, kurios spalva gali būti tamsiai žalia, žalsvai ruda, ruda arba violetinė. Figos užauga iki 8 cm ilgio ir 5 cm pločio bei sveria nuo 15 g iki 75 g. Neprinokę vaisiai turi aitrių pieniškų sulčių, todėl nevalgomi, o sunokę vaisiai yra saldūs  ir kvapnūs.

Figos valgomos šviežios, džiovintos, konservuotos. Labiausiai vertinamos šviežios, neperdirbtos figos. Jose gausu vitamino B, C, provitamino A, mineralinių medžaiagų, tokių kaip geležies, kalio, kalcio, mangano, fosforo, įvairių fermentų ir kt. Figos yra labai kaloringos. Viena figa turi 37-48 kalorijas. Šviežias figas galima virti, troškinti prie mėsos patiekalų. Iš šviežių figų verdama uogienė, džemas. Figos puikiai dera su sūriu, rūkytu kumpiu, todėl gali būti naudojamos įvairiems užkandžiams, salotoms. Džiovintų figų dedama į kepinius, kompotus.

Figos - vieni iš seniausių žmonių naudojamų vaistinių augalų. Figomis gydomos šlapimtakių infekcijos, akmenligė, gerinama širdies raumens veikla. Figos šalina nuovargį, didina darbingumą, suteikia energijos. Tiek šviežiose, tiek ir džiovintose figose yra gausu pektinų, kurie padeda smažinti cholesterolio kiekį kraujyje. Moksliniai tyrimai rodo, kad figos normalizuoja skydliaukės veiklą, apsaugo nuo vėžinių ląstelių vystymosi. Liaudies medicinoje figos naudojamos pašalinti žarnyno parazitus, bronchitui gydyti.
Peršalus, esant sausam kosuliui liaudies medicina siūlo: 4-5 džiovintas figas užpilti viena stikline karšto pieno. Atvėsinti, sutrinti ir gautą masę gerti po 0.5 stiklinės 2-4 kartus per dieną.
Nors figose ir gausu kalorijų, tačiau jos daug naudingesnės už saldumynus ir gali puikiai pakeisti saldainius ar šokoladą.