Morkos

Morkos jau nuo seno laikomos vienos vertingiausių daržovių, jos mažai kaloringos, skanios ir maistingos. Morkose yra vitamino C, B, D, E, mineralų, kalcio, geležies, magnio ir daug vertingojo karotino, kuris organizme virsta vitaminu A, kuris ypač - naudingas akims.

Jose daug mineralų bei mikroelementų: kalio, kalcio, fosforo, jodo, magnio, mangano, eterinių aliejų, fiziologiškai aktyvių medžiagų sterolių, fermentų bei kitokių organizmui būtinų junginių.
Morkas rekomenduojama valgyti su augaliniais aliejais, pienu ar grietinėle, nes tik tuomet jose esantis karotinas virsta vitaminu A. Morkas verdant ar kepant dalis vitaminų žūsta, todėl morkas patariama dėti į verdantį vandenį ir virti ant mažos ugnies.
 Morkos reguliuoja angliavandenių apykaitą, gerina virškinimą, laisvina vidurius, gydo hemorojų. Liaudies medicinoje smulkiai tarkuotų morkų bei jų sulčių kompresais gydomi nudegimai, nušalimai, žaizdos bei opos. Graužiant žalią morką, stiprėja dantenos, mažėja mikrobų burnoje ir visame organizme. Gydomojoje kosmetikoje sausai veido odai vartojamos maitinančiosios morkų kaukės. Trintuve sutrinamos dvi gerai nuplautos morkos, košelė sumaišoma su kiaušinio tryniu ir storu sluoksniu tepama ant veido. Po 20-25 min veidas nuvalomas šiltu vandeniu.
 Morkos naudojamos visur. Morkos dedamos į salotas, padažus, sriubas, iš jų gaminami įvairūs pudingai, pyragai, uogienės, marinatai ir kt.