Salieras

Salieras - viena naudingiausių prieskoninių daržovių tinkanti daugybei patiekalų. Salieras ir jo vertingosios savybės žinomos jau nuo senovės antikos laikų, viduramžiais jiems buvo priskiriamos ir mistiškos, ir gydomosios galios, olandų ginekologas Van de Velde savo knygoje aprašė juos kaip efektingą afrodiziaką.

Lietuvoje salieras plačiau pradėti auginti ir vartoti tik XX a. pabaigoje. Salieras, kaip ir daugelis kitų daržovių, nėra kaloringas. Jo maistinę vertę lemia vitaminai, mineralinės medžiagos, eteriniai aliejai. Salieruose gausu K, Na, Ca, P, Fe ir kitų mineralinių medžiagų, vitamino E, šiek tiek vitamino C, karotino. Salieras turi stiprų kvapą ir saldžiai kartoką skonį. Valgomos sėklos, šaknys, švieži bei džiovinti lapai ir stiebai. Vertingos visos saliero dalys. Saliero gumbuose susikaupia apie 1,3 proc. baltymų, 6,7 proc. angliavandenių, vitaminų C, B grupės, PP ir karotino, nemažai mineralinių medžiagų – kalio, magnio fosforo, kalcio ir kt. Lapuose naudingųjų medžiagų yra dar daugiau nei gumbuose.
Salieras - vertingas prieskonis sultiniams, mėsiškoms sriuboms ar troškintiems antriesiems patiekalams bei marinatams pagardinti. Konservuotoms mišrainėms, įdarams, sūdytiems produktams labiau tinka gumbai, o sriuboms - lapinis salieras, nes jie suteikia daug stipresnį aromatą. Saliero lapus galima sūdyti maišant su morkomis, porais, krapais, petražolėmis. Žiemą tai puikus pagardas sriuboms bei salotoms. Mėsingas apvalus, gelsvai pilkšvas saliero šakniavaisis tinka ir šviežias, ir virtas. Šakniavaisius patartina virti neluptus, tik labai gerai nuplautus, šiek tiek pasūdytame bei parūgštintame vandenyje. Taip prarandama mažiau aromato ir vertingųjų medžiagų. Jei saliero šakniavaisiai vartojami žali, nuluptus ir susmulkintus reikia tuoj pat apšlakstyti citrinų sultimis, nes salieras linkęs greitai patamsėti. Jaunais saliero lapeliais skaninami šaltibarščiai, jais puošiami ir kartu pagardinami kiaušinių, mėsos patiekalai, sumuštiniai.. Smulkias saliero sėklas galima naudoti pagardinant dešras, o sutrintas dėti į sriubas.
Šiuolaikinė medicina tvirtina, kad saliero sultys didina tonusą, gerina apetitą, turi antioksidacinių, šlapimą varančių ir vidurius laisvinančių savybių. Todėl salieras naudojamas sergant inkstų geldelių uždegimu ir šlapimo pūslės uždegimu kaip šlapimą varanti ir priešuždegiminį poveikį turinti priemonė. Salieras stiprina organizmo atsparumą ligoms, gydo žaizdas ir nudegimus. Palankiai veikia nervų, širdies ir kraujagyslių sistemą, medžiagų apykaitą. Salieras sukelia sotumo jausmą ir yra visiškai nekaloringas. Salierų dieta rekomenduojama turintiems antsvorio, sergantiesiems podagra, alergine dilgėline, dermatitais, opomis, lėtiniu vidurių užkietėjimu, kai vargina skausmingos menstruacijos. Salieras pasižymi antireumatiniu poveikiu. Todėl sergančiųjų reumatu valgiaraštyje jo neturėtų trūkti. Be to, salieras užima pirmą vietą pagal jame esančio seleno kiekį.