Svogūnas, svogūnų laiškai

 

Svogūnas – česnakinių šeimos augalas, prieskoninė daržovė. Turi mėsingą požeminę dalį (svogūną) ir antžeminę dalį - laiškus.Svogūnas apvalus arba iš galų suplotas, padengtas geltonu, geltonai rusvu arba rausvu lukštu. Lapai tuščiaviduriai, užauga iki 30-40 cm.

Spėjama, kad daržovė yra kilusi iš Indijos ir pamažu paplito po kitas šalis. Lietuvoje svogūnai plačiai auginami daržuose ir soduose. Dabar parduotuvėse yra įvairių rūšių svogūnų: baltųjų, raudonųjų, saldžiųjų ir paprastų svogūnų įvairiausiam skoniui.

Savo savybėmis jie nesiskiria, šiek tiek skiriasi skoniu: vieni labai aštrūs, kiti švelnesnio skonio, ne tokie aitrūs.
Svogūnas - yra savotiško skonio, turi nepaprastų biologinių savybių. Svogūnuose yra 0,01-0,05% eterinio aliejaus, kurio pagrindinę dalį sudaro sulfidai, suteikiantys aštrų kvapą bei skonį ir dirginantys akių ir viršutinių kvėpavimo takų gleivinę. Svogūnai turi cukraus, ląstelienos, kalcio, fosforo druskų, organinių rūgščių, flavonoidų, saponinų ir glikozidų. Svogūno vitaminų kompleksą sudaro vitaminai C (iki 33 mg %), B1 (iki 60 mg %), B2 ir provitaminas A.
Svogūnai valgomi žali, virti, kepti, troškinti, marinuoti ir džiovinti. Jie suteikia maistui tam tikrą prieskonį, vitaminizuota jį. Jie dažnai vartojami kulinarijoje, ruošiant įvairius mėsos, žuvies ir daržovių patiekalus.
Jau seniausiose medicinos knygose gausu žinių apie svogūnų gydomąsias savybes. Švieži svogūnai didina virškinamųjų sulčių skyrimąsi, gerina apetitą ir virškinimą, maistingųjų medžiagų pasisavinimą. Todėl jais užkandžiaujama prieš valgį, jų dedama į įvairius užkandžius ir antruosius patiekalus. Kadangi svogūnai šiek tiek mažina kraujyje cukraus kiekį, juos galima vartoti, sergant diabetu. Atlikti tyrimai patvirtinta, kad svogūnai efektyviai mažina kraujyje cholesterino kiekį ir stabdo aterosklerozės vystymąsi. Šviežias svogūnas gerina liaukų sekreciją, varo šlapimą, gydo slogą, kosulį, valgomas profilaktiškai nuo gripo. Šviežiomis sultimis gydomos pūlingos, sunkiai gyjančios žaizdos ir opos, taip pat odos išbėrimai, spuogai, burnos ertmės pažeidimai, sultys teigiamai veikia nusilpus organizmui bei lytinei potencijai. Svogūnuose esantis karotinas gerina regėjimą. Išoriškai svogūnų košelė naudojama plaukams stiprinti, odos suragėjimo bei pigmentacijos atvejais. Svogūnų sultys geriamos žarnyno florai paveikti. Ginekologijoje kartais jais gydoma trichomonozė – gaminama sutirštinta svogūno ištrauka, sumaišyta per pusę su glicerinu. Liaudies medicinos atstovai ragina sergančius onkologinėmis ligomis kiekvieną dieną valgyti svogūnų sriubą ir kitus patiekalus pagardintus svogūnais.