Arbata ir arbatžolių rūšys

Arbata - tai gėrimas iš džiovintų kininio arbatmedžio (Camellia sinensis), Camellia assamica arba jų hibridų lapų ir pumpurų, kuriuos reikia užpilti karštu vandeniu. Arbatos tėvyne laikoma Kinija, nors nėra tiksliai žinoma, iš kur kilo šis gėrimas.  Manoma, kad šioje šalyje ji pradėta vartoti dar gerokai prieš mūsų erą. Iš pradžių arbatžolės  buvo naudojamos daugiau kaip vaistažolės, šį gėrimą gerdavo kaip vaistą nuo reumato, akių ligų.
Arbatmedis yra visus metus žaliuojantis augalas. Yra dvi pagrindinės jo atmainos: Kiniškasis (Thea sinensis) ir indiškasis, arba Asamo (Thea assamica) arbatmedis. Kiniškasis arbatmedis – tai 3 - 4 m aukščio krūmas apvaliais ar pailgais, tamsiai žaliais lapais, baltais ar rausvais žiedais, jų vaisiai – mažutės briaunotos dėžutės. Indiškasis arbatmedis yra15-20 m aukščio medis, dideliais ovalo formos, šviesiai žalios spalvos lapais, jų vaisiai – tribriaunės dėžutės. Arbatos lapeliai pradedami rinkti nuo 4-5 metų amžiaus krūmų. Kaip ir prieš daugelį šimtmečių jie paprastai skinami rankomis, rečiau mašinomis.
Pagrindinės arbatos rūšys yra skirstomos pagal jos apdorojimo būdą. Arbatos žinovai skiria penkias arbatos rūšis: baltoji arbata, žalioji arbata, raudonoji arbata (oolong), juodoji arbata ir aromatizuota arbata.
Baltoji arbata -  visiškai nefermentuota, gaminama iš pumpurų ir labai jaunų lapelių. Baltoji arbata yra subtiliausia iš visų arbatų. Ji yra vertinamos dėl savo natūralaus saldumo. Baltoji arbata nuo kitų arbatų skiriasi labai mažu kofeino ir taninų kiekiu. Ji stiprina organizmo imuninę sistemą. Baltoji arbata vėsina ir mažina karštį, todėl ja geriausia mėgautis šiltuoju metų laiku.
Baltosios arbatos paruošimas: vienam puodeliui reikia dviejų šaukštelių arbatžolių. Paprastai baltoji arbata plikoma 60-80˚C filtruotu vandeniu, pritraukimo laikas - 10 min.
Žalioji arbata -  tai seniausiai geriama arbata. Žalioje arbatoje yra išsaugomos visos vertingos medžiagos, kurių gausu ką tik nuskintuose lapeliuose. Jos gamybos procese nėra fermentavimo. Surūšiuoti arbatos lapai dedami į tam tikrus bambukinius gultus, lapai šiek tiek apvytinami, po to susukami rankomis ir džiovinami. Taip gaunama žalioji arbata. Žalioji arbata turi daug vitaminų,  lengvai tonizuoja, gerina atmintį, dėmesio koncentraciją, mažina vėžinius susirgimus, lipidų susidarymą, normalizuoja kraujospūdį, cholesterolio bei cukraus kiekį kraujyje, naikina bakterijas, šalina nemalonų burnos kvapą.
Žaliosios arbatos paruošimas: vienam puodeliui reikia 2-4 g arbatos lapelių. Paprastai žalioji arbata plikoma 60-90˚C filtruotu vandeniu, priklausomai nuo arbatos rūšies ir kokybės, pritraukimo laikas 3-4 min.
Raudonoji arbata (oolong) – malonaus skonio, labai kvapni, gerai malšinanti troškulį arbata. Arbatmedžio lapeliai fermentuojami (oksiduojami) trumpą laikotarpį, todėl technologiniu požiūriu raudonoji arbata priskiriama pusiau fermentuotų arbatų grupei. Šios arbatos skonis dažnai lyginamas su šviežiais vaisiais arba šviežių gėlių kvapu. Raudonojoje arbatoje nėra kofeino, nedaug taninų, tačiau gausu mineralinių medžiagų. Yra žinoma, kad raudonoji arbata padeda nuo nemigos, nervinės įtampos, lengvos depresijos, skrandžio spazmų, vidurių užkietėjimo bei alergijos simptomų. Ji taip pat gali sumažinti odos jautrumą, niežėjimą ir gali pasitarnauti sergantiesiems egzema ir spuogais. Raudonojoje arbatoje daug kalcio, fluoro, mangano, tačiau bene labiausiai ši arbata vertinama todėl, kad joje labai daug geležies, kurios pasisavinimo neužblokuoja taninai. Ši arbata vartojama ir kaip prieskonis: ji tinka į sriubas, troškinius, marinatus bei konditerijos gaminius.
Raudonosios arbatos paruošimas: vienam puodeliui reikia vieno arbatinio šaukštelio arbatžolių. Plikoma 87°C vandeniu ir paliekama pritraukti  5-8 minutes.
Juodoji arbata - malonaus aromato ir skonio gėrimas,  puikiai tonizuoja ir atgaivina, nes iš visų arbatų rūšių joje yra daugiausia kofeino. Juodoji rabata yra fermentuojama. Jos gamyboje yra du svarbūs procesai: pradžioje lapai yra išdėstomi ant pinučių ir laikomi šiltai, o po to jie veikiami labai karšto oro. Nuo karščio lapai pajuoduoja. Atvėsę arbatos lapeliai ruošiami pardavimui kaip atskiri džiovinti lapai arba daromi mišiniai.Skirtingai nuo žaliųjų arbatų, juodosios arbatos yra rūšiuojamos pagal nustatytus tarptautinius standartus. Pirmiausia rūšiuojama pagal sodus, skynimo laiką ir svarbiausia – pagal tai, koks lapas yra skinamas ir kaip apdorojama. Geriausios juodosios arbatos yra aukštikalnių lapelių arbatos iš pirmojo lapelio ar pumpurėlio (žymima FOP), prie labai aukštos kokybės lapelių arbatų gali būti pridėtos dar kelios raidės papildančios informaciją apie šią arbatą (pvz.: STGFOP – ypatinga, su daug auksinių lapų ir pumpurėlių viršūnėlių, pirmųjų lapelių arbata). Daugiausia juodosios arbatos pagamina Indija, Šri Lanka, Kenija.
Juodosios arbatos paruošimas: plikoma verdančiu vandeniu ir paliekama pritraukti apie 4-6 minutes.
Aromatizuota arbata. Aromatizuotų arbatų mišiniai ruošiami arbatą maišant su įvairiais džiovintais žiedlapiais, vaisių gabaliukais, prieskoniniais augalais sustiprinant aromatą eteriniais aliejais arba maistiniais aromatizatoriais. Jai ruošti tinka ir juodieji, ir žalieji arbatlapiai.
Šiandien arbatų pasirinkimas tikrai gana platus, todėl renkantis arbatą reikėtų atkreipti dėmesį į du pagrindinius kriterijus – kvapą ir skonį.

Komentarai

Patiko receptas ar straipsnis? Nepatiko? Palikite savo komentarą.

Jūsų vardas * Jūsų el.paštas (nerodomas viešai)* Tekstas * Saugos kodas (skaičiai paveikslėlyje)*