patiekalu-receptai.lt - patiekalai, maisto patiekalų receptai su nuotraukomis, patiekalų ingredientai, sudėtinės dalys, aprašymai, naujausi patiekalų receptai.

Sveika mityba ir pagrindiniai jos principai

sveika mityba ir pagrindiniai jos principai Sveika mityba - sveikatos pagrindas. Sveikata, darbingumas ir grožis labai priklauso nuo sveikos mitybos ir paties žmogaus pastangų. Žmogaus gyvybinei veiklai palaikyti būtina energija, o vienintelis energijos šaltinis yra maistas.

Trys pagrindinės energijos teikiančios maisto sudedamosios dalys - angliavandeniai, riebalai ir baltymai. Tam tikras šių pagrindinių elementų santykis lemia maisto kaip energijos šaltinio kokybę. Su maistu gaunama ir organizmo sunaudojama energija apskaičiuojama kalorijomis. Iš vieno gramo riebalų žmogaus organizmas gauna apie 9 kcal, iš vieno gramo baltymų - 4 kcal ir iš vieno gramo angliavandenių - 4 kcal. Žmogaus organizmas sunaudoja tik tiek energijos, kiek jam būtinai reikia. Skirtumas tarp gaunamos ir išeikvojamos energijos reiškiamas energiniu balansu. Jeigu žmogaus organizmas gauna daugiau energijos negu sunaudoja, energinis balansas pasidaro teigiamas ir energijos perteklius organizme kaupiasi riebalų pavidalu.
Sveika mityba t.y. racionaliais principais paremtos mitybos sudėtyje angliavandeniai turėtų sudaryti apie 55 proc., baltymai 10 - 12 proc., riebalai - 30 - 35 proc. visos paros raciono.

Angliavandeniai yra smegenų ir raumenų ląstelių energijos šaltinis. Iš jų gaunamas anglies dioksidas ir vanduo. Reikiamą cukraus kiekį kraujyje iš esmės palaiko angliavandeniai - iš kitų maisto medžiagų organizmas gali gauti tik labai ribotą cukraus kiekį. Sudėtingesni angliavandeniai suskyla į gliukozę, kuri įsiurbiama į kraują. Gliukozės lygis kraujyje visada pastovus (0.10 - 0.12 proc.), jį reguliuoja insulinas. Gliukozės perteklius kraujyje virsta gyvuliniu krakmolu - glikogenu, kuris kaupiasi kepenyse ir raumenyse. Angliavandenių yra daugelyje augalinių produktų, kuriuose gausu krakmolo ir cukraus: javų grūduose, bulvėse, uogose ir vaisiuose.

Baltymai yra pagrindinė ląstelių statybinė medžiaga. Nuo jų priklauso daugelis gyvybinių funkcijų - deguonies perdavimas, imuniniai procesai, raumenų susitraukimas. Visas chemines reakcijas ląstelėse katalizuoja fermentai-baltymai. Virškinamajame trakte maisto baltymai suskaidomi į amino rūgštis (jų yra apie 20 rūšių), kurios įsisiurbia į kraują. Po to jie suskyla į anglies dioksidą, vandenį ir kitas organizmui reikalingas medžiagas. Skilimo produktai pašalinami per inkstus, plaučius ir odą. Baltymų yra augaliniuose ir gyvuliniuose produktuose: riešutuose, varškėje, mėsoje, žuvyje, piene, sūryje, jogurte, kiaušiniuose, žirniuose ir kt.

Riebalai organizme yra ne tik energijos rezervas, bet ir visų organizmo audinių struktūrinių dalių komponentas. Jie susikaupę jungiamojo audinio ląstelyne. Riebalai blogai praleidžia šilumą, todėl atlieka termoreguliacinę funkciją. Skaidydamiesi riebalai energijos išskiria 2 kartus daugiau, nei baltymai ar angliavandeniai. Jie suskaidomi į gliceriną ir riebiąsias rūgštis. Jie patenka į limfą ir kraują. Su riebalais gauname riebaluose tirpstančių vitaminų, fosfolipidų, sterinų. Organizmui reikia ir gyvulinių, ir augalinių riebalų. Daug riebalų turintys maisto produktai - sviestas, margarinas, įvairių rūšių aliejus, mėsa ir paukštiena, padažai, paštetai ir sūris.

Sveika mityba, pricipai

Kokius maisto produktus vartoti skirtingu paros laiku, griežtų taisyklių nėra. Per pusryčius rekomenduojama gauti apie 20 proc. visų organizmui per dieną reikalingų vitaminų bei mineralinių medžiagų. Pusryčiams patariama rinktis maisto produktus, kurių sudėtyje daug angliavandenių (duona, košės, kruopos). Tinka pienas, įvairūs dribsniai, vaisiai, jogurtas, šviežių vaisių sultys. Pietums geriausia rinktis patiekalus iš mėsos, žuvies, vištienos. Vakarienei patariama valgyti patiekalus iš pieno produktų, įvairius troškinius, grikių ar ryžių košes. Daržoves naudinga valgyti tiek pietaujant, tiek vakarieniaujant.sveika mityba ir pagrindiniai jos principai 1 Nors kiekvienas sveiką mitybą supranta skirtingai, išskiriami  šie sveiką mitybą apibrėžiantys pagrindiniai principai:

  • subalansuotumas;
  • įvairiapusiškumas;
  • saikingumas.

Subalansuotumas - svarbiausias sveikos mitybos principas, turintis tiesioginės įtakos tiek organizmo augimui, tiek ir vystymuisi. Maisto subalansuotumas reiškia baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekį bei jų tarpusavio santykį. Renkantis patiekalus, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į tų maistinių medžiagų kiekį, kurių rekomenduojama vartoti tik labai ribotai. Ypatingai svarbus dėmesys turi būti skiriamas riebalų kiekiui. Pirmiausia tai - "sotiesiams" riebalams, kurių, atsižvelgiant į kiekvieno žmogaus individualias savybes, paros norma turėtų būti apie 7-13 g, nes per dideli šių medžiagų kiekiai skatina nutukimą, sukelia širdies ir kraujagyslių ligas. Cukriniai angliavadeniai per parą turėtų sudaryti 25-50 g, druskos - 4 g, cholesterolio per parą rekomenduojama neviršyti 300 miligramų. Sveikoje mityboje labai svarbus mitybos riežimas (kiek kartų per dieną valgoma) ir kiekvieno valgymo metu gaunamas maistinių medžiagų kiekis, nes vienu valgymo metu suvartotas per didelis angliavandenių ar riebalų kiekis greitai nesuvirškinamas ir organizme virsta riebalais.
Įvairiapusiškumas - maistas turi būti kuo įvairesnis, nes su maistu organizmas gauna apie 40 maistinių medžiagų. Valgant kuo įvairesnį maistą bus mažesnė tikimybė, kad kai kurių medžiagų trūks organizmui ir dėl to atsiras sveikatos sutrikimų. Kasdien valgant maisto produktus iš įvairių maisto produktų grupių užtikrinama mitybos įvairovė.
Saikingumas - net ir būtina maisto medžiaga, jeigu jos vartojama per daug, yra kenksminga sveikatai.
Sveika mityba daro didelį poveikį fiziniam ir protiniam žmogaus vystymuisi, darbingumui bei ilgaamžiškumui, padeda saugoti ir stiprinti sveikatą, išvengti daugelio ligų.

Komentarai

Patiko receptas ar straipsnis? Nepatiko? Palikite savo komentarą.

Jūsų vardas *
Jūsų el.paštas (nerodomas viešai)*
Tekstas *
Šypsena Juokas Liudesys Mirktelti Myliu Nelaiko nervai Nesamone
Saugos kodas (skaičiai paveikslėlyje)*
 
 

Atsitiktiniai receptai su nuotraukomis

druskos poreikis zmogaus organizmui
Druskos poreikis žmogaus organizmui
Druskos poreikis žmogaus organizmui
trumpai apie medu
Medus ir jo rūšys
Medus ir jo rūšys. Nors medus ir saldesnis už cukrų, tačiau yra ne toks kaloringas - 100 g medaus turi 300 kalorijų.
soja ir jos produktai
Soja ir jos produktai
Soja ir jos produktai
arbata ir arbatzoliu rusys
Arbata ir arbatžolių rūšys
Arbata, arbatos, arbatžolių rūšys, skirtingų arbatų paruošimo būdai.

Ekstra nuorodos

Populiariausi receptai su nuotraukomis

Verta žinoti

  • Kad daržovės būtų skanesnės, verdant įberkite žiupsnelį cukraus.
  • Jeigu obuoliai apvyto - panardinkite juos kelioms valandoms į šaltą vandenį.
  • Virtos bulvės bus skanesnės, jei joms verdant, į vandenį įmesite svogūno galvutę arba keletą skiltelių česnako.
  • Norėdami pagerinti barščių ar kitų patiekalų su burokėliais skonį, pirmiausia juos patroškinkite, o svogūnus bei kitas prieskonines daržoves pakepinkite riebaluose.
  • Kuo stambiau supjaustysite daržoves, tuo daugiau vitaminų jose išliks.
  • Jei kepdami žuvį į keptuvę įdėsite kelis griežinėlius citrinos, jie sugers žuvies kvapą.
  • Jeigu varškė labai rūgšti, užpilkite ją šviežiu pienu, išmaišykite ir palikite valandai. Vėliau perkoškite, kad nuvarvėtų pienas ir varškė taps švelni ir skani.
  • Kad kepamas kalakutas iš visų pusių vienodai iškeptų, o iškepęs gražiai atrodytų, paukščio kojas ir sparnus prieš kepant pritvirtinkite prie kūno.

Naujausi komentarai

Olga
Be galo geras receptas. Vertas demesio! Nuo visos seimos 10 balu Šypsena
Edita
Tortas labai skanus,tik biskvitas pagal recepta nesigavo. Labai jau daug miltu. Isejo ne tirstas, o birus. Net dejau maziau miltu, taciau vistiek nesigavo toks koks turetu buti. Tada radau iseiti ir pati kepiau kitoki biskvita pagal Kursenu vyniotinio recepta. Tada tortas gavosi puikus  Mirktelti
Oksana
Ir as pameginau, labai skanius  Šypsena  Myliu
Vida
Šventinę agurkinę verdu būtinai su inkstais. Pastaruosius prieš dedant į bendrą katilą būtinai 3 kartus paverdu kas kart švariame  vandenyje po 10-15 min., kad iš jų išeitų šlapalas (nesibjaurėkite). Po to perpjaunu pusiau ir išimu baltą vidurį. Nuvirtus inkstus tvarkau iš kart kai jie truputį atvėsta. Tada supjaustau nedideliais kubeliais ir beriu į sriubą kartu su agurkais, ir dar paverdu apie 5-10 min. Aišku, verdant inkstus pasklinda nemalonus kvapas, todėl geriau virtuvės duris laikyti uždarytas ir prasiverti langą.
Juozapota
Darau iš luptų virtų bulvių pusė vidutinio puodo, dedu 2 kiaušinius, 3 didelius nenubrauktus šaukštus baltų miltų, krakmolo nededu. Įdarui - 1 kg gabalas kiaulės kumpio be odos, virtas, sumaltas per didelį sieta mėsmale, per tą pačią mėsmalę permalu žalią svogūną, dedu pipirų, druskos, 1 kiaušinį, 1 didelį šaukštą miltų.