Bulvės

bulves1 Bulvės - bulvinių šeimos vienmečiai žoliniai, gumbus auginantys augalai. Antžeminis stiebas žalias, šakotas, su negausiais prigludusiais plaukeliais. Lapai pertrauktinai poromis plunksniški. Žiedai po 10-20 susitelkę į viršūninius žiedynus.

Vainikėlis baltas, violetinis, rausvas. Uoga stambi, žalia, su daugeliu sėklų kiekviename lizde. Žydi birželio - rugpjūčio mėn. Apatinė stiebo dalis su požeminėmis palaipomis, ant kurių susidaro įvairaus pavidalo ir spalvos stambūs stiebagumbiai (bulvės).
bulves Bulvės, kaip kultūrinis augalas, pradėtos auginti Pietų Amerikoje prieš 15 tūkst. metų. Europoje apie šį augalą negirdėjo iki XV a. 1492 m. Kristupas Kolumbas supažindino europiečius su tabaku ir tuo metu egzotiško augalo bulvės gumbais. Labai greitai bulvės paplito po visą pasaulį ir garavo tiek dvarininko, tiek valstiečio lėkštėje. Į Lietuvą bulvės pateko Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Augusto III (1696-1763) laikais. Dabar mūsų šalyje bulvės auginamos beveik visur.
Bulvių gumbuose gausu įvairių maisto medžiagų, todėl ne veltui bulvės vadinamos antrąja mūsų duona. Kadangi išvesta daugybė bulvių rūšių, šakniagumbių sudėtis šiek tiek skiriasi. Tačiau apie 75-80 proc. šviežio gumbo sudaro vanduo. Sausos medžiagos pagrindas - krakmolas. Jo bulvėse randama apie 18 - 20 proc. Bulvės turtingos vitaminų B2, B6, B9, PP, K, E, C. Suvalgęs 200 g bulvių, žmogus gauna pusę kasdienės C vitamino normos. Bulvė yra geras įvairių mineralų (kalio, fosforo, kalcio, geležies, magnio ir kt.), organinių rūgščių ir karotino - pigmento, kuris aprūpina organizmą vitaminu A, šaltinis. 100 gramų ką tik iškastų bulvių yra apie 20 ml askorbo rūgšties, tai sudaro apie 1/3 šio vitamino paros normos. Kalio bulvėse yra 1,5 – 2 kartus daugiau negu kitose daržovėse ar vaisiuose, kuris neleidžia audiniuose kauptis skysčiams. Bulvėse yra jodo, kuris labai svarbaus skydliaukei.
Žaliose augalo dalyse ir pažaliavusiuose gumbuose yra iki 0,07% nuodingo alkaloido solanino, todėl vartoti labai sudygusius ir pažaliavusius gumbus pavojinga. Pavasarį ir vasarą po bulvių odele susikaupia daug solanino, todėl bulves reikia lupti storiau. Suvalgius bulvių su dideliu kiekiu solanino, gerklėje darosi kartu ir ją peršti, ima pykinti, pradedama viduriuoti, ima dažniau plakti širdis, atsiranda dusulys, traukuliai, o labai sunkiais atvejais netenkama sąmonės. Dideli solanino kiekiai ardo kraujo eritrocitus ir slopina nervų sistemą. Reikia skubiai kviesti medicininę pagalbą.
Apie gydomąsias bulvių savybes žmonės žinojo jau seniai. Bulvėmis gydomi uždegimai, žaizdos, jos skatina šlapimo išsiskyrimą. Bulvių sultys yra puiki organizmą stiprinanti priemonė. Sultyse esančios kalio druskos padeda pasišalinti iš organizmo šlakams. Kalis normalizuoja širdies raumens veiklą, todėl bulvės yra puikus vaistas širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms gydyti. Bulvių sultys reguliuoja žarnyno veiklą, malšina skrandžio ir žarnyno skausmus, stabdo vėmimą, gydo opas. Bulvių sunką tinka gerti sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, gastritu, kai padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, esant užkietėjusiems viduriams. Rekomenduojama gerti po pusę stiklinės 2 - 3 kartus per dieną 30 - 40 min. prieš valgį.
Kosmetologai siūlo dėti maitinamąsias bulvių kaukes, kurios tinka labai sausai arba saulės nudegintai veido odai.
Iš bulvių gaminami įvairiausi patiekalai: cepelinai, bulviniai vėdarai, bulviniai blynai, jos dedamos į salotas, mišraines, sriubas. 100 gramų bulvių visiškai pakanka visavertei mitybai, bet ne visi jų gaminimo būdai naudingi. Keptos bulvės praranda daugiausia naudingų medžiagų, be to, kepant kaupiasi kancerogeninės medžiagos - pirmiausia akrilamidas. Bulves geriausia virti, pageidautina garuose ir su lupenomis, nes šių daržovių odelėje yra labai daug naudingų medžiagų, taip pat fermentų, padedančių organizmui pasisavinti krakmolą. Kuo trumpiau verdamos bulvės, tuo daugiau naudingų medžiagų jose išlieka, todėl dėti virti šias daržoves reikia į nedidelį jau užvirusio vandens kiekį. Šaltame vandenyje nuluptų bulvių išvis geriau nelaikyti, nes suyra vitaminai.
Bulvės už daugelį kitų daržovių kaloringesnės kelis kartus, todėl jomis negalima piktnaudžiauti. Patariama bulvių patiekalus kaitalioti su kokiu nors kitokiu augaliniu maistu.

Panašūs receptai

 
Rašyti komentarą
  1. Šypsena Juokas Liudesys Mirktelti Myliu Nelaiko nervai Nesamone
  2. Saugos kodas