Čiobreliai

Čiobreliai – daugiamečiai, aromatingi puskrūmiai šakotais besidriekiančiais žeme stiebais. Jų lapai smulkūs, elipsiški, trumpakočiai, į apačią užsirietusiais kraštais, juose daug per padidinamąjį stiklą matomų duobučių, kuriose yra liaukelės su eteriniu aliejumi.

Žiedinės šakelės stačios, apskritos, plaukuotos. Čiobreliai žydi nuo gegužės iki rugpjūčio mėnesio.
Lietuvoje čiobreliai auga pušynuose, šlaituose, sausose pievose, smėlio karjeruose. Tai sausų smėlingų vietų augalas, jautrus drėgmės pertekliui.

Čiobreliai yra vieni svarbiausių prieskonių kulinarijoje, besivaržantys su  lauro lapais ir petražolėmis. Šviežiais ar džiovintais čiobreliais skaninama daugelis mėsos patiekalų, dešros, sriubos, padažai, salotos, pupelių, žirnių, pupų valgiai. Čiobrelius galima dėti į rauginamus agurkus.
Čiobrelių eterinis aliejus vartojamas konservų pramonėje ir parfumerijoje.
Eteriniame aliejuje yra angliavandenis timolis — deginančio skonio ir specifinio kvapo kristalas, veikiantis stipriai antiseptiškai. Medicinoje timolis vartojamas burnos, žiočių, ryklės gleivinės dezinfekcijai, nuo grybinių odos ligų (epidermofitijos), kirmėlėms varyti ir rūgimui žarnyne mažinti. Čiobrelio preparatai pasižymi atsikosėjimą lengvinančiu, antiseptiniu, spazmolitiniu, virškinimą gerinančiu, šlapimo išsiskyrimą skatinančiu, skausmą malšinančiu ir kiek raminančiu poveikiu, taip pat nuo nemigos. Čiobrelių antpilo aromatinėmis voniomis ir kompresais mažinami radikulito, sąnarių skausmai. Liaudies medicinoje virškinimui gerinti čiobrelių antpilo duodama prieš valgį